didis

dìdis, -ì (-ė, -ė̃, didžià Š) adj. (4, 2) 1. K žymus savo apimtimi, stambus: Jaučiai didi kaip kūgiai Plik. Šuo didis SD20. Buvo labai didis akmuo BPII4. Didė žuvis SD397. Didė ugnis R86. Didì barzda JV952. Didės buvo akys JD592. Uždegė pilis mažas ir dides KlvD254. Saulė didesnė už mėnulį J.Jabl. Užaugau didesnis LB43. Kur bliūdas didèsnysiai? Dglš. Mūsų agurkai didžiáusi, lapai gražūs, o sukirmiję, i gana Pš. Dirbu malūne, malūnas nai – didžiáusias Arm. Pasiėmė visų didžiausią obuolį J.Jabl. Riebi kurkė, tik neuždidžiáusia Kt. Auk didùkas, būk gražukas Vrn. Auk didùtis, būk greitutis Gs. Stok didùtis J.Jabl. Kita buvo tokia nedidžiùkė Pc. Ve, didutė̃lis mano sūnus J. Viena buvo mažiuliukė, kita diduliukė BsPIV287. Nedidukùtis arklys Arm. Oi tu bitaite, ... maža nedidaite TDrV223. Kas yra vienas šlakelis vandenes visump mariup teip didžiump DP579. ^ Ir didis kamūlys galą pririet BzF53. Iš didžio debesio mažas lytus Sch77. Didžio vis didžia B. Mažas keras didį vežimą verčia B. Dieve duok mažu gimti, didžiu augti B. Mažas krūmas, didžios šaknys (mažas žmogus, didelis protas) B. Mano langai didì, tavim vienu neužkimšiu Sch86. Didį kąsnį apžiojo, o negal praryti ST615. Didesnis už arklį, mažesnis už šunį (balnas) B. Akys didèsnės už pilvą [i](pamatęs nori, nors ir nealkanas) Vlkv.

dìdžia n.: Taip visa buvo tvirta ir didžia, kad Šešiavilkiui rodės, – jis kelyje radęs atspėtų, tai Vidmanto esant Vaižg. Kur čia, man šitie čebatai par dìdžia Sdk. Čia buvo didžiáusia kelias – ažaugo visai, nė gyvo žmogaus Str. ^ Kad pasiuvo, tai neduok Dieve, – dìdžia per dìdžia (labai didelis)! Slm.

didỹn adv.: Augu, didyn eimi SD263. Tarpstu, didyn eimi R417. ║ tolimas, ilgas: Rengiau bernelį dìdin kelelin Drsk. Uošveli, tėveli, ne dėl riešutų didį kelią keliavom LTR. Dėl mergužėlės didį kelią keliavom TDrV4. Parvažiuoja tėvelis iš didės kelionėlės JD566.

2. subrendęs, suaugęs, vyresnio amžiaus: Ik Kintų didžiám y[ra] rublis [už bilietą], o vaikuo – pigiau Kin. Iš didesnių̃ metų šauks (vyresnių metų ims į kariuomenę) Ėr. Didesníejie mažesniuosius bovija Dglš. ^ Maži vaikai – maži vargai, didi vaikai – didi vargai B. Kai akėti – tai didutė, kai tekėti – tai mažutė Pšl.

didỹn adv.: Juo didỹn, juo kvailyn Gs.

3. žymus skaičiumi, kiekiu, gausus, apstus: Mano mergužėlė iš didės giminėlės JV700. Jisai neklausė tėvo nei mamužės, nei visos savo didžios giminužės N32. Iškapojo didį vaiskelį StnD24. Duos man tėvužis didę dalelę KlpD1114. Dovanojai tai mergelei dides dovanėles JV1062. Dovanojo tėvelis didėmi dovanėlėm LTR(Ss). Didim̃ pulkely šok ir mano mergelė JV856. Ką pirksi atpuskėly, taip didim jomarkėly? JV466. Turėjo didį lobį, daug pinigų BPII194. Gal tėvelio didžiu turtu taip iš didžio eini? BsO291. Didis vanduo B. Minia dìdė klojo rūbus savus ant kelio DP1. Kuris pirm buvo baduose, tasai nu apste dìdime DP271. Didesnė yr duona, kad nemaltų rugių įmaišo Šts. Didèsnę pusę kelio jau inejom Lp. Šitą karvę parduosim ir ieškosimės kitą, su didesniù pienu Skr. Kad ir didesnių̃ metų, sveikas žmogus gražiai atrodo Gs. Nevėžis šiandie didesnis (patvinęs), šalyse, matyt, lietaus buvo Srv. Davė sėklos, kas turi didesnės žemės Dglš. Didžiausė pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio DP580. Didžiausias derlius buvo gautas, svogūnus auginant iš daigų rš. Keliai iš didžiausios dalies nėra apvažiuojami prš. Pempių toks didžiausysis būrys lakstė aplinkuo Lkv. ^ Didis skarbas susiedas geras VP12.

dìdžia n.: Klojime dìdžia vietos Šmn. Kai namas didelis, tai ir vietos dìdžia Sb. Sodo dìdžia (labai didelis) Ds. Žemės (žemiškų) daiktų maža teturėjo, bet didžia (daug) malonės ir dorybės turėjo J.Jabl.

didžiaĩ adv.: Tos antys man didžiaĩ (daug) nekaštavo Srv. Jis ne per didžiaĩ (nedaug) turėjo žemės Jnšk. Bloga dabar, nedidžiaĩ yra iš ko pinigų paimti Pn. Ponas biednąjį pagyrė ir apdovenojo dar didžiau BM379. Lietuvos žmonės į Ameriką ėmė didžiau eiti rš.

didỹn adv.: Tų rašytojų skaičius eis vis didỹn J.Jabl. Vanduo kas kartą didyn į eldiją liejosi I.

4. R184 stiprus, smarkus, intensyvus: Mokslas ir šviesa didi yra galybė J.Jabl. Buvo tai didžio darbo, be galo geros širdies žmogus J.Jabl. Kaitra buvo didi LzP. Pakilo didis vėjas BsPII13. Sunkūs darbeliai, didì vargeliai Mrs. Parbėk parbėk, juodbėrėli, sužvenk didžiù balsu Sdk. Vaduosiu mergelę iš didžių bėdų, iš rūpestėlių KrvD5. Didžioj valelėj augau JV821. Aš jums didžios iškados nedarysiu PP13. Jis didėj bėdoj R162. Didės būdami drąsos, vis pergalėtinai kariavo RD207. Žada ... didį nuliūdimą ir didį džiaugsmą DP212. Nuog didės ligos buvo ižliuosuota DP539. Didime išgąstyje buvo apaštalai jo MP78. Šaukė didžiu balsu PP12. Ir bus didis šauksmas po visą Egipto žemę BB2Moz11,6. Gelbėk mus ..., didėmis bėdomis suspaustuosius KN203. Tada užleido ... didį miegą ant žmogaus BB1Moz2,21. Mano sveikata šįmet didèsnė nei kitais metais Rdm. Tos žolės nuo patrūkimo – didžiáusias vaistas Gs. Didžių didžiausias šaltis yra Ns1832,9. ^ Svetimoj girioj didesnis garsas Sch81.

dideĩ adv.; R195 labai: Dideĩ šaukti K. Kraiką jie visur dideĩ sudriskusį rado K.Donel. Perkūns, didei supykęs, jį kardu perdalijo RD27. Randu savo motynėlę didei n'atspėjančią KlvD327. Žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž277.

didesniai adv.: [Augintieji medžiai,] minkštesniais būdamys, didesniai išsišako[ja] S.Dauk. Argi ne didesniai aš tave myliu? P. didžiaĩ adv.: Žiogelis didžiai apsigando Žem. Kodėl taip dideĩ slapais su pasaka savo? K.Donel. Bijau savo motinėlei didžiai nusidėti NS1137. Motyna vaipės, tačiaus nedidžiai M.Valanč. Didžiai jo bijosi Mž348. Didžiai nusistebėjo KN140. Didžiaũs (garsiau) reik kalbėti Žg. Ilgiaus pabūsiu, didžiaus sudžiūsiu, kaip lendrelė svyruosiu Tt. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda Žem. Tavo mielaširdystė ant manęs kas kartas didžiaus o didžiaus dauginos P. Žmonės yra piktop didžiaũs pražvilę ..., neg gerop DP90. Ten degtinę didžiáu (labiausiai) šutina Ll. Ant bulbių puldavo didžiáusiai (labiausiai pirkdavo bulves) Nmk. Žaizdos ... didžiáusiai sopa DP176. Jėzus dėlei šių trijų priežastų didžiausiai tiek kartų ... pasirodė BPII39. Skauda galva didžiáusiejai Lk.

didỹn adv.: Karės su lietuviais kas diena didyn vien kyla I.

5. SD284 svarbus, reikšmingas, žymus: Didis tikslas vienija komunistus ir nepartinius (sov.) sp. Didem̃ kare badais mirė Tvr. Aš josiu, sesele, į dìdžią krygelę JD1122. Buvau didim̃ karužėly JD1157. Dėvėk, mergužėle, šilkų kuskužėlę po dides atlaidėles JV89. Didi yra darbai Viešpaties Mž458. Didė̃sp skomiosp užkvietė tave DP200. Šitas bernelis turėjo būt kuo didžiu tarp žmonių Izraelio DP463. Didžiausias prisakymas SE213. 6. ypatingas, nepaprastas: Didė tau garbė V.Kudir. Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę laikę žmonės lyg kokią dìdžią šventenybę A.Baran. Dìdis bagočius Jrk122. Tenai didė prapultis buvo tarp jų DP538. Didė garba jam tesi! KN165. Kada pratrūko visi šuliniai didžios gilybės BB1Moz7,11. ^ Didžių vagių niekas nekušina, mažus karsto VP12.

dideĩ adv.: Dideĩ puikus darželis Jrk87. Tai buvo dideĩ mandagus kūdikis KII27. Mano pati yra didei nelaba J.Jabl. Jis man est didei malonus Mž132. didžiaĩ adv.: Pajūry man didžiaĩ patinka Pgg. Mūsų šunes yra didžiai pikti M.Valanč. Jis užėjo į didžiai gražų dvarą BsMtII111. Didžiai gerbiamas LL184. ║ galingas, garbingas, garsus, žymus: Lietuvos kunigaikštis Vytautas buvo didis valstybės vyras, bet nedidelis žmogus FT. Buvo tokia jauna našlė didžios giminės, graži ir turtinga BsPIV44. Didžio gimimo B. Su didžiais kaip su ugnia elkis S.Dauk. Didi dievai, ateikite ant alaus ir ant midaus Arch13,218. Tuo čėsu, kaip Mozė buvo didžiu tapęs, išėjo jis savo broliump BB1Moz2,11. Iš didèsnės valdžios tokia tvarka Vžns. Pasaulis, be abejo, didelis, o dar didesnis žmogus, kuris užvaldė tą pasaulį rš. Tėvas didesnis yra, neg aš esmi DP235. Didis kunigaikštis SD23. ^ Didės giminės, o puodžiedis B. Didžių nepavijom, mažų išbėgom (esame vidurinio luomo) B.

7. S.Dauk puikus, išdidus: Ans dìdis, o aš dãbar didesnis Slnt. Tamsta manai, kad aš didžia... LzP. 8. ilgas (laiko atžvilgiu): Diena dabar didèsnė, tai, vaikai, reikia kast bulbos Lz. 9. pats, tikras: Kelkis, ko čia daba tytinies, jau išaušo didžiáusia diena Jnš.

◊ didì mažì visi, kas gyva galva: Ryto[j] didi maži su kapliais! Prk.

didžiù (didžià, didžiaĩ) eĩti (nèštis) didžiuotis: Vai mergele, lelijėle, ko taip didžiu eini? BsO291. Be galo didžià nẽšasi Slnt. Nėra iš ko, o didžiu nešasi Sv. Jie labai didžiai ėjo, ir nusigyveno Jnšk. R

iš dìdžio R išdidžiai: Tep iš dìdžio kalba – kap didžiausias ponas Gs. Iš didžio kaip kiaulė iš migio rš. Iš didžio elgiuos R336. Jie vis iš didžio MŽ. Jis visada iš dìdžio eina Alk. Kad tu taip iš dìdžio eini, tai statyk šen lyterį ant stalo Jrb.